Interviu su manimi

Šįkart nežymi, bet galbūt turinti potencialą, žurnalistė R. kalbins savo bendravardę neaiškios paskirties elito žvaigždę, arba tiesiog asmenybę - R. Jaukioje, kažkurioje pasaulio vietoje esančioje kavinukėje mintys sukosi apie viską: gyvenimą, prasmę, religiją... Paskaitykit ir patys įvertinkit...

Sveika, R.! Žmonės kalba, kad esi visų galų meistrė. Ką tu į tai?

Hmm... Jei kalba, tai gal žino... Pati taip savęs nevertinu. Aš dar daug ko nemoku. Pvz.: pamačius lūpdažį ir akių tušo buteliuką, neiškart pasakyčiau, kuris yra kuris. Negaliu šitaip drąsiai apie save manyti. Sąžinė neleidžia.

Kartą girdėjau (ar ne per radiją pranešė?), kad tiki prietarais, horoskopais ir panašiais dalykais... Tai tiesa?

Na, kaip čia pasakius... Lyg ir taip. Paprasčiausiai visur ieškau sistemos. Algoritmų, pasikartojimų, matematinių išskaičiavimų, ir panašių briedų. (Net per radiją pranešė?! Eik tu sau! Aš darausi įžymi!)

Ką tau reiškia pripažinimas? Ko tu sieki veršdamasi į elitą?

Ačiū už klausimą. Pripažinimas - tai kitų žmonių patvirtinimas, kad egzistuoju gyvenu. Aš nesiveržiu į elitą. Elitas, tai tokių žmonių bendruomenė, kurie gyvena iš skandalų. Tuštybės. Helio pripildyti balionai. Jie kyla, kyla, kyla, kyla, kyla, kol galiausiai sprogsta. Tada paprasti mirtingieji aptenka jų liekanomis, bet neilgai, tol, kol sprogsta kitas balionas. Ir vėl dainelė iš pradžių.

Tai ko tu sieki?

Aš gyvendama siekiu, kad nereiktų gailėtis. Kas turėta galvoje, kai buvo ištarta (o gal ir nebuvo, nežinau):"gyvenk, lyg tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena"? taigi paskutinę kelionės į užsienį dieną mes tampam drąsūs. Mes nebebijom pasakyti žmonėms to. ką jaučiam, nes žinom, kad su jais tikriausiai niekada nebepasimatysime ir mums neteks raudonuoti dėl atvirumo ar dar kokio nors velnio... O jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena, ką tu darytum? Aš tai elgčiausi drąsiai. Pasakyčiau vaikinui žydrom akim, kad jį myliu; geriausiai draugei - kokia ji brangi; padaryčiau tai, ko dar nesu dariusi, ką nors drąsaus (aš niekada nebuvau drąsi). Gyventi reikia drąsiai, kad netektų gailėtis, kad kažko nepadarei. O laikas bėga...


Kadaise užsiminei, kad gyventi - tai ne tas pats, kaip egzistuoti. Kur jų skirtumas?

Kaip tik laukiau šito klausimo. Egzistuoti - plaukti pasroviui. Gyventi - veikti ir nesigailėti savo neveiksnumo.

Kur toji gyvenimo prasmė?

Ji yra ten, kur mes ją susikuriame.

Kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Interviu baigiame. Ko palinkėtum skaitytojams?

Drąsos. Išdrįskit pasakyti draugui, kokie gražūs jo plaukai, išdrįskit nusimesti nuo savęs nereikalingą naštą, išdrįskit vieną dieną pasielgti kitaip. Išdrįskit pažiūrėti į pasaulį kitomis akimis.

Trumpą šiandienos interviu baigėme. Galbūt jis sukėlė prieštaringų minčių laviną, ar Jums nušvito pasaulis būtent šito interviu dėka. O su mano bendravarde, pasirodo, ne elito žvaigžde, o gyvenimo prasmės ieškotoja, susitiksime kitais kartais. Iki!